Kokso krosnies dujose yra dervos, naftaleno, benzeno, neorganinės sieros, organinės sieros ir kitų priemaišų. Siekiant visapusiškai panaudoti kokso krosnies dujas, jas išvalyti, sumažinti priemaišų kiekį jose, sumažinti kuro išmetimą, kad būtų patenkinti aplinkos apsaugos reikalavimai, ir jas galima naudoti chemijos gamyboje. Ši technologija yra brandi ir plačiai naudojama elektrinėse ir anglies chemijos pramonėje.
Be to, valymo proceso metu susidarantys šalutiniai produktai ir liekanos taip pat gali būti vertingi ištekliai. Pavyzdžiui, sieros junginius galima paversti elementine siera, kuri turi įvairių pramoninių pritaikymų. Degutas ir benzenas gali būti naudojami kaip žaliavos chemikalų, degalų ar kitų pridėtinės vertės produktų gamybai.
Apibendrinant, kokso krosnių dujų valymo ir perdirbimo gamykla yra esminis įrenginys, užtikrinantis efektyvų kokso krosnių dujų panaudojimą ir aplinkos tvarumą. Griežto valymo proceso metu gamykla pašalina iš dujų priemaišas, todėl jas galima naudoti kaip švarų ir patikimą energijos šaltinį. Be to, proceso metu susidarę šalutiniai produktai gali būti toliau panaudojami, todėl gamykla yra vertingas plieno pramonės tvarumo pastangų komponentas.
● Pažangios technologijos
● Didelio masto gydymas
● Didelis grynumas
Išvalytos dujos ruošiamos iš kokso krosnies dujų pašalinus dervas, naftaliną, benzeną, atmosferos slėgio (slėgio) desulfuraciją ir smulkiąją desulfuraciją.
Augalo dydis | 1000–460 000 Nm3/h |
Naftaleno kiekis | ≤ 1 mg/Nm3 |
Dervos kiekis | ≤ 1 mg/Nm3 |
Sieros kiekis | ≤ 0,1 mg/Nm3 |